4

Na ką, į Albasetę sugrįšiu jau tik kitą, galbūt - baigiamąjį, sezoną. Jis skyrėsi nuo praeito. Net neįžengiau į daugelį vietų, kurios anksčiau buvo mėgstamos: picerija, su gardžiausiomis (ir pigiausiomis) picomis. Turbūt dėl to, kad tomis ypatingomis valgymo ne namie progomis noriu tokių saldžių dalykų, kaip keptas sūris su uogiene ar salotos su ožkos sūriu ispaniškos virtuvės valgymo įstaigoje. Į hipsterišką "Velouria" kreminio likerio užsukt neliko prasmės, mat pankelių baruose jis dvigubai ar net trigubai pigesnis (priklausomai nuo to, kas tuo metu už baro..), o ir muzika, ir kompanija, ir visa kita nepalyginamai geriau. Kaljano rūkyti ir guminukų žiaumoti į arbatinę irgi nenuėjau. Nors kasdien FB regiu įvairias akcijas, bet, matyt, neatsirado norinčių taip nesveikai leisti laiką tokioje intymioje erdvėje. "Ley secoj" jau seniausiai nebeparinkinėja muzikos mano mėgstamiausi didžėjai, dar daugiau - vienas jų susilaukė vaiko, kitas - darbo pasiūlymo užsienyje. Jogurtiniams ledams turbūt tiesiog per šalta.. Na, bet charakteringose arbatinėse "Epoca" ir "Embrujo de Granada" vis dar kartais apsilankau, respondentų magistriniui paieškos buvo nuvedę ir į "Plantaciones", bet antri namai, tai tik "Villa Kunterbunt", dokumentika ir karštas šokoladas su sausainiais - "Raices", pirmųjų pasimatymų prisiminimai - iš "Post Mortem"..