2012-10-31
Day 41
Barselonoje buvau apsupta vyresnių, tad jaučiausi jauna, kaip niekad, nors ir būdama sena, kaip niekad anskčiau. Albasetėj yra kitaip. Bet aš nieko prieš, kad mane įkvėptų tokiom kvailystėm, kaip Helouvynas.
Day 40
Manęs galų gale paklausė, ar Albasetė iš tikrųjų yra neįdomiausias Ispanijos miestas. Bijau, kad visgi šioje šalyje yra miestukų ir be kino (komercinio ir ne), baseinų, bibliotekų, skaitymo klubų, filosofų būrelių, couchsurfing susitikimų, meno festivalių, didžėjų a ka Fatboy Slim, garažuose grojančių grupių..
2012-10-30
2012-10-27
Day 37
Nemalonumai su mano butu nesibaigia: ne tik, kad elektros sąskaitos ateina didesnės, nei buvo žadėta, bet dar ir kambariokas palikinėja smarvės šleifą savo judėjimo trajektorijoje.
Day 36
Esu anglų kalbos mokytoja, kuri išprovokuoja savo mokinius filosofuoti net jiems to nežinant.
Day 35
Įtariu, kad šitas inklaraštis neatitinka lūkesčių, kuriuos galėjo sukelti pirmasis jo įrašas, tad pasidalinsiu tikrai naudingu patarimu: kai po trijų valandų miego paskaita atrodo nepakeliama, galima vaikyti miegus kojomis bandant atkartoti dėstytojo gestikuliaciją rankomis. O protą įdarbinti įsivaizduojant, kaip tai pastebėjęs turėtų jaustis ir elgtis dėstytojas...
2012-10-24
Day 34
Iš tikrųjų tai juokinga turėt vaikiną, kuriam tiek metų, kad mama vis dar gali uždėt namų areštą.
2012-10-23
Day 33
O kai žudikas jau sugautas, galima ir nesveikai mielose kavinėse apsilankyti, kuriose dingsta elektra ir visi dalinasi vienu žiebtuvėliu žvakėms užsidegti.
Day 32
Sekmadienis, kai aplink Albasetę bastosi nesugautas žudikas, yra daugiau nei pakankama priežastis sėdėti užsidarius šeštame aukšte su torto gabalu pietums-vakarienei.
2012-10-21
2012-10-20
Day 30
Valiausi dantis ir pagalvojau, kad tai vienas iš dalykų, kuris padeda jaustis kaip namie - savos pastos skonis, dantų šepetėlio kietumas/minkštumas, tavo individualūs rankos judesiai ir jų sukeliamas garsas..
(Kažkaip perskaičiau ir išsigandau - ką pasakytų Froidas...)
(Kažkaip perskaičiau ir išsigandau - ką pasakytų Froidas...)
2012-10-19
Day 28
Man atrodo, kad Barselona bus iškreipusi mano įsivaizdavimą apie ispanus - jie irgi būna romantiški ir sveikų vertybių..
2012-10-17
Day 27
Įdomu, kad studentai, neužsirašinėjantys dėstytojui diktuojant knygų pavadinimus, vistiek sėdi galvas nuleidę į sasiuvinį, o ne žiūri dėstytojui į akis, pavyzdžiui, lyg jaustųsi kalti, kad tų knygų neketina skaityti.
2012-10-16
2012-10-15
2012-10-13
2012-10-12
Day 22
Mama sakė, kad kiauri dantys linkę skaudėt naktį, tai kad netrukdytų miegot, atsiguliau tik 7tą ryto. Ne ne, tiesiog netyčia* sutikom linksmuosius antrakursius, kurie, pasirodo, dar ir bliuzo mėgėjai, bei grojėjai..
*tas tyčiškumas tampa labai reliatyvus, kai gyveni mažam miestely su viena gatve barų/diskotekų
*tas tyčiškumas tampa labai reliatyvus, kai gyveni mažam miestely su viena gatve barų/diskotekų
2012-10-10
Day 21
Kaip tik nusipirkus bilietus į Lietuvą gruodžiui, iškrenta plomba ir tampa nebeaišku, ar iki gruodžio iškentėsiu.
2012-10-09
2012-10-08
Day 18
Vis dėlto lieku bute, kuris iš pradžių taip nepatiko. Nors kainą nuleido tik 20čia eurų, bet supratau, kad toks jaukumas retai pasitaiko studentams nuomojamuose namuose (pagrinde dėl šviesos ir parketo), o su kokia šeimininke gyventi po Au-pair patirties irgi nenorėčiau. Be to, turiu malonius kambariokus, kurių hobi - tvarkytis, ir kurie sutiko svetainėje bei virtuvėje neberūkyti. Taipogi čia galiu neslėpti, jog daugiau nei keturių mėnesių (ir dar su pertraukomis..) šiais mokslo metais turbūt čia nepraleisiu, kambarį griozdinusią spintą pakeitė minimalistinė kabykla, blogas kvapas iš rozetės bus užkirstas silikonu. Galų gale, sutaupysiu laiko ir pinigų (mobiliųjų tarifai - gana aukšti) ieškant kito būsto..Vo tep.
2012-10-07
Day 17
Jei ne kolegė iš Lietuvos, mano butiokai ant virtuvės durų turbūt galėtų pakabinti jos darbo valandas, nes ispanai yra linkę laikytis pusryčių-pietų-vakarienės tam tikru konkrečiu laiku rutinos. Net jei nėra alkani arba išalksta ne pagal grafiką! Taip kad nenustebkite, jei paklausus svečio iš Ispanijos "ar nori valgyti?" jis pirmiausia ieškos laikrodžio ciferblato..
2012-10-06
Day 16
Gyvenime jau gavau labai daug ir stengiuosi daugiau nebeprašyti/nesitikėti, bet gyvos muzikos mano esybė Albacetėj vis dar pasiilgsta, kaip savo dalies.
2012-10-05
Day 15
Kultūriniai skirtumai, kurie kelia šypseną: kaimynai lifte spėja manęs išklausinėt iš kur esu ir ką čia veikiu (nors nemanau, kad man ant kaktos užrašyta, kad ne ispanė - gal dėl apsirengimo..), papasakoja ką ir kodėl veikia patys, kaip sekasi. Na, jie turbūt pripratę bendrauti draugiškai vieni su kitais, kitaip nebūtų pakabinę raštelio: "Jei kas nors lifte radote 10 eurų, tai galite grąžinti į 4c butą". :D
2012-10-04
Day 14
Dar tik antra mokslų diena, o visos kuprinės jau suplyšo nuo kompiuterio ir knygų svorio. Matyt reikėtų bent nevogti knygų iš bibliotekos per išsiblaškymą..
2012-10-03
Day 13
Tokia keista mintis aplankė: laikui bėgant atrodys, kad vis dažniau sutinku pažįstamus Albacetės gatvėse, tačiau tai bus dėl to, kad tų pažįstamų tiesiog daugiau rasis. Žodis "rasis" nėra labai teisingas ta prasme, kad tie žmonės čia yra jau dabar, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, mes prasilenkiame, susižiūrime ir abejingai vienas pro kitą praeiname, nors netolimoje ateityje viens kitą pamatę apsidžiaugsim, nusišypsosim, sustosim bent paplepėt. Tai va toks tas keistas jausmas vaikščiojant tarp draugų, su kuriais tiesiog kol kas draugystės nepropaguojam, nes tam pradėti laukiame specialių ritualų, situacijų, atsitiktinumų, kurie ištrintų nepažįstamųjų ribą tarp mūsų...
2012-10-02
Day 12
Albacetė primena Venlo ne tik savo miesteliškumu, bet ir tokiais bajeriais, kaip parduotuvėje dovanų gaunami vaisiai. O ir ne tik parduotuvėje - kartą citrinų pritrūkome nakties metu, tad dovanų gavome.. bare.
2012-10-01
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)