Day 10

Įkyriai užsieniečiams lietuvių kalbos nekalu, bet visgi įdomu, kokius įvairius dalykus jie gali įsiminti. O dar įdomiau, kokia bus reakcija kitų lietuvių, kai savo šitas žinias jie jiems pademonstruos, o jei dar kaip nors išradingai...Va, pavyzdžiui, Venecijoj buvęs host'as sukonstravo "pasimylim su kojinėm", o vakar bežaidžiant DiXit (!!!) draugus išmokėm tokių naudingų žodžių kaip "katafalkas", "pasaka" ir "dosnumas", kurie labai įdomiai susišaukia su ispanų kalba - "pasa aka" - praeik čia, "dos, no mas" - du, ne daugiau..

Day 9

Keičiant gyvenamą šalį visados iškyla klausimas - o kaip bus su su stogu virš galvos? Gerai, kai yra koks delegatas, kuris tuo gali pasirūpinti vietoje, o jeigu ne? Studentams universitetai dažnai yra paruošę kokį bendrabutį, bet iš savo olandiškos ir ispaniškos patirties jau galiu pasakyti, kad bendrabučiai gali būti brangesnė išeitis, nei kambario, ar net dviejų, nuoma arti miesto centro. Kaip ieškoti alternatyvaus ar nestudentiško būsto pačiam? Galima trumpam apsistoti kokiam hostely ar per interneto svetingumo klubus kaip hospitalityclub arba couchsurfing ir lakstyti tas kelias dienas su skelbimų laikraščiu rankose. Bet asmeniškai man toks lakstymas nepažįstamam mieste, o gal dar ir be tos šalies kalbos žinių atrodo dar daugiau streso varantis, nei loterija-nuoma pagal nuotraukas internetu ir net užstato pervedimas nežinia kam. Ir nors šįkart atvažiavus išsinuomotam kambary pasitiko pro rozetę iš kaimynų ateinantis dusinantys kvapai, bet savo sprendimo būtent taip spręsti būsto klausimą vistiek nesigailiu. Juolab, kad niekas nespėjo priremt prie sienos su nuomos sutarties pasirašymu ir tikiuosi taikiu susitarimų išsikraustyti kur nors geriau ir pigiau. O kaip bus iš tikrųjų - pranešiu.

Day 8

Dabar jau suprantu, kodėl mane čia priėmė studijuoti - iš 30 vietų šitam magistre užsipildė... 11.

Day 7

Ta saldi diena, kai viduržemio jūros regione atrandi rusiško maisto krautuvėlę, su Kalnapilio alumi dažniausiai, kad ir nemėgstu.

Day 6

Albacetė išlaikė bandomąjį laikotarpį (nors, jei ne šeštadienio naktis, tai nežinau, kaip čia būt buvę..), tad pinigus už mokslą pervedžiau. Tiesa, ketvirtadalį visos sumos, bet vistiek - KELIO ATGAL NĖRA! whaahaha..

Day 5

Nuotraukų vis dar nėra. Tiesa, vakar vaikščiojau po Albacetę, bet dėl to, kad duris užtrenkiau be raktų (tiksliau, nugriebiau lietuviškus..), tai ir fotiko nebuvau pasiėmus.

Day 4

Šiaip tai byški feilas gavosi su tom ištęstinėm studijom, nes, pasirodo, čia studijuojama kaip medicinoj - atkalamas vienas dalykas, o po to imamasi kito. Tai reiškia, kad studijuosiu tuo pačiu krūviu kaip ir mano kolegos, tiesiog pusę studijų laiko atostogausiu. Tai ne visai dera su mano vizija - dirbti ir turėti po vieną paskaitą per dieną vietoje dviejų, pavyzdžiui. Na, bet ta proga skelbiu savo laisvo nuo studijų laiko tvarkaraštį, idant kas nors norėtų pasiplanuoti vizitą pas mane arba pasikviesti mane vizito, į šeimos šventę, vestuvę, jubiliejų, kelionę aplink pasaulį...

• Spalio 18 - 22d. (keturios dienos)
• Lapkričio 23d. - Sausio 29d.(du mėnesiai)
• Vasario 15d. - Kovo 4d. (3 savaičikės)

Trumpesnių, nei 4 dienų išeiginių nerašiau, nors penktadieniai visada laisvi. Manieji mokslo metai pasibaigia jau kovo 14d......

Day 3

Milda - ir Albacetėj Milda, tad turbūt niekeno nenustebins šeštadienio vakaro statistika: aš ir 9 antrakursiai, 3 barai ir 2 rokovos diskotekos iki 6 ryto.

Day 2

Šių metų meniu:

• Teoría, metodología y recursos para la investigación en humanidades
• Teoría, metodología y recursos para la investigación en historia
• Historia social y bases culturales y económicas
• Cultura escrita: texto e imagen
• Política, ideologías y sistema de poder
• Territorios en transformación

Day 1

Visų pirma - kodėl "neįdomiausiam"? Nes draugė Vaida tai rado juodu ant balto parašytą viename turistiniame gide. Tatai yra stiprus pareiškimas, ir kad jau Albacetės universitetas man pasiūlė geriausias studijų sąlygas*, net ne pasitaikė, o teko proga tai patikrinti savo kailiu.

*(60 magistro kreditų per du metus už 1500 eurų iš viso, į stipendiją Ispanijoje galima pretenduoti tik jei esi užsidirbęs 5000 eurų per praėjusius metus šioje šalyje)

Bet šitame tinklarašty greičiausiai bus visko. Gal net ir labai vertingų patarimų į Albacetę niekad kojos neįkelsiantiems. (Tarp kitko - visi jau dabar laukiami!) Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Milano (Bergamo) oro uoste niekas nesveria rankinio bagažo, nepaisant oro linijų pavadinimo? Informacija tiesiai iš lagaminus sverenčios darbuotojos lūpų. Greičiausiai nežinojot, nes visada tiksliai žinote, kiek leidžiamo svorio lagamine užsisakėte ir netenka sukti galvos, kur pradanginti kruopščiai pakuotą penkių kilogramų viršsvorį. Na, bet Lietuva juk šaltas kraštas, tad niekeno nestebina lietuvaitės su vilnonėm kojinėm, pora suknelių, šalikų.. O tiems, kurie visgi nepasididžiuotų atvykt į the middle of nowhere, galiu papasakot, kad nusipirkus bilietėlį į tarpmiestinį autobusą, duodamas kuponas pasivaišinti užkandžiu ir gėrimu stoties kavinėje, ausinės "Toy Story III" žiūrėti bei šalto vandens buteliukas autobuse. Juk vien dėl to verta atvažiuoti, negi ne?