2012-12-29

Liko 24 dienos

Kai pagalvoju, tai 2012 buvo itin turiningi net ir be to, ką istorija nutyli. Jau sausis prasidėjo legendiniu atsidūrimu gatvėje su pižama,kuri net ne paštu vėliau suras kelią iš Olandijos, mąstymo ir kokių šešių savom istorijom savitų gyvenamųjų vietų keitimu, pirmosios samdomos auklės, pardavėjos, mokytojos ir t.t. patirtys bei 3 rytinės valandėlės nusigauti iš rokenrolo diskotekos į darbą, darbdaviai, tapę draugais, iki tol nematyta Italija, negirdėta ir nelytėta Ligurijos jūra, susijaudinimo ašaros Venecijoje, pirmą kartą aplankytas Paryžius ir per plauką sugautas vienas iš daugiau nei penkiolikos šių metų lėktuvų, akinių atsikratymas, žmonės, su kuriais jautiesi lyg su senais draugais nepaisant tikrosios pažinties datos, vasaros festivaliai su tėvais ir veidais iš to pirmojo prieš 10 metų, šiurpuliukai iš baimės lipant dar nuogais sraigtiniais laiptais į atstatinėjamą bokštą ar iš šalčio nusimetus visas striukes išsimaudyt Lūkste, ėjimas susitaikymo su savimi link ir tie, kurie man padeda šitam kely, magistro studijos Ispanijos gilumoje, o kartu  - dar viena vieta sugrįžti ir, žinoma, pasaulio pabaiga. Ir visdėlto renkuosi "Laukite tęsinio", o ne "Pakartot".
  

2012-12-28

Liko 25 dienos

Šitiek dienų ant tėvų sofos sukelia gyvenimo, lekiančio pro šalį jauseną. Juk reikia gyventi taip, jog būtų ką prisiminti. Bet kita vertus - per savo 25 gyvenimo metus, manau, kad prikaupiau pakankamai prisiminimų vienai dienai mintis užpildyti, o tiek ir pakanka, nes parodykit man žmogų, kuris dvi dienas prisiminimais gyventų..

2012-12-26

Liko 27 dienos

Vis dar atsiranda galvojančių, kad negeriu ir/ar nevalgau mėsos. Pirmajam mitui galiu sugalvoti paaiškinimą, antrajam - nelabai, bet būtų neblogai pasitempt iki savo įvaizdžio!

2012-12-25

Liko 28 dienos

Per Kalėdas pas tėvus atsižiūriu televizoriaus visiems metams. Kaip žinia, šiuo laikotarpiu rodoma labai daug romantinių filmų. Nežinau, ar čia tik mano vienos realybė taip smarkiai nuo jų skiriasi, bet susidariau įspūdį, kad šie filmai gali turėti realybės suvokimą iškreipiantį poveikį, nes o gal tikrai pasąmonėje užsifiksuoja, kad moterims reikia būti jaunoms ir dekoratyviai gražioms, nes tik tokiu atveju iš kanapių išlindęs aukštesnio socialinio sluoksnio (nu Tade Blindoj tai ne..) patinas ją iš pirmo žvilgsnio (!) pamils ir nusives prie altoriaus, prie kurio pabučiuos vidutiniškai kokį antrą kartą gyvenime..

2012-12-24

2012-12-23

Liko 30 dienų

Iki atostogų Lietuvoje pabaigos.
Čia bus toks pilnas tuštybės protmūšio klausimas. Kas bendro tarp šitų įžymybių?

"Pasaulio pabaiga"

Kaip žinia - neatėjo.
Tai ir toliau šiaip pamąstymai.
Kai nesusilaikydavau neteisus žmonių, tai atrodė, kad daugiau nei viename žmoguje iš tos pačios kompanijos įžvelgiantys savo porą yra paviršutiniški, nes būtų per didelis (here it goes again) sutapimas, bet juk kompanijas gali sieti draugystė, paremta kažkuo giliu ir esminiu, o tada jau sužaisti gali aplinkybės...

"Liko 1 diena"

Mokykliniam karnavale besiplaikstančius ant scenos atpažinau savo dabartinius draugelius iš Albasetės. Dar nesugalvojau, ką tai sako apie mane.

2012-12-20

Liko 2 dienos

Norėčiau atkreipti dėmesį į sutapimus populiariąja prasme - netikėtus gyvenimiškus įvykius, kurių tikimybė mums atrodo maža. Bet, kaip teisingai pastebėjo mano tėtis - sutapimas būtų sutapimu tik tada, jei kažkokios sunkiai tikėtinos įvykių sekos būtumė tikėjęsi dar iš anksčiau. (Nors tokiu atveju riba tarp sutapimo ir nuspėjimo liktų blanki..) Bet kokiu atveju, n-tasis vakaras ant sofos taip pat galėtų būti laikomas "sutapimu", kadangi milijonas kitų scenarijų, tiesiogiai nuo mūsų nepriklausančių, galėjo mus nuvesti milijonu kitų krypčių - spontaniškas paties, draugų, pažįstamų ir ne, giminaičių pasiūlymas, liga, mirtis, nelaimingas atsitikimas, išdaiga, stichinė nelaimė. Na, tiesiog, galbūt ne visi "savaime suprantami" dalykai yra tokie savaime suprantami, o "sutapimai" tokie jau neįtikėtini.

2012-12-18

Liko 2 dienos

Radviliškis + šaltis = TV. Keli mėnesiai feisbuko Feminizmo grūpse nepraėjo perniek - "Vedusio ir turinčio vaikų" bajeriai juokingi nebeatrodo.

Liko 3 dienos

Vartotojų tinklas, kuriame tavo užverbuotų narių nuolaidos atneša naudos ir tau. Kodėl NE?
    • Man labiau patinka (kūrybinės) veiklos, kurios duoda ir nematerialios naudos abiems sandėrio pusėms, nei tiesiog pinigų generavimas dėl pinigų, kas, be to, yra visai "nedvasinga".
    • Dėl pasirinkto gyvenimo būdo kas kartą jaučiu bendravimo akis į akį laiko limitą. Manau, kad ir aš, ir mano ratas teikia pirmenybę kitokių reikalų aptarimui. Natūraliai, "iš kalbos" toks diskursas net neišplauktų, o aš esu "natūralumo", dalykų atsitikimo "savaime" fanė.
    • Manau, kad už bet kokias nuolaidas yra geriau poreikių ir vartojimo mažinimas.
    • "Lyoness" atveju gauni ribotą įmonių, teikiančių nuolaidas, sąrašą, kas neskatina kritinio kiekvienos įvertinimo pagal individualius kriterijus, kad ir etiškumo.
    • Ne paslaptis, kad anglų kalbos Ispanijoje mokau nelegaliai, bet vistiek smalsu, kaip pajamas iš "Lyoness" deklaruoja oficialiai.

      2012-12-17

      Liko 4 dienos

      Kai esi aš, tai labai pasijaučia 50% megztinių užmiršimas kokioje tai  Barselonos rokenrolo diskotekoje, taip kad į prekybos centrą atvijo reikiamybė. Kai per pūgą reikėjo rinktis, keliauti dvi stoteles pėsčiomis ar važiuoti už 1,25Lt, dar visai pamąsčiau, nors už patinkantį megztinį buvau pasiruošusi sumokėti kad ir 100kart daugiau, t.y. nebūčiau sureikšminus megztinio kainos svyravimo intervalo tarp, tarkime, 70-130Lt. Neracionalumas? Principai? Prieštaravimas? Paradoksas? Įdomiai gi tos smegenys įvertina vertę, kiekvieną kartą kaip atskirą atvejį savo individualiam kontekste.

      2012-12-15

      Liko 5 dienos

      Nesiplauk pažastų, išsirenk nuogai ir turėsi daug vietos plaikstytis per koncą.

      @Kablys

      Liko 6 dienos

      Ėjo žmogus su dviem prancūziškais batonais po pažastimis. Grįžta namo, žiūri - tik vienas belikęs. Kur kitas batonas?

      2012-12-14

      Liko 7 dienos

      This is not a life friendly country. For its climate.

      @Vilnius

      Liko 8 dienos

      Bėgant metams likimo krečiami pokštai paskutinę vizito kur nors dieną vulgarėja.

      @Barcelona

      Liko 9 dienos

      Alikantė iš pirmo žvilgsnio - gana tobulas miestas gyventi.

      Liko 10 dienų

      Dar vienas gyvenimo Barselonoje/Albasetėje skirtumas - pirmojoje esame per daug užsiėmę ir gyvename per toli net su artimiausiais draugais kalbėtis ir susitikinėti kasdien.

      Liko 11 dienų

      Paradoksalu, bet dažnai man labiau gėda paprašyti, nei pasisavinti nepaprašius..

      Liko 12 dienų

      Net žemyninis klimatas netrukdo ilgoms gruodžio naktims lauko arbatinėje.

      2012-12-04

      Liko 17 dienų

      Manau, kad iš gyvenimo gavau net per daug gerų dalykų. Tikriausiai tai gera karma, kurią šitame gyvenime bent jau dėl savo egoizmo manau iššvaisčiusi. Įdomu, ar geriems žmonėms sunku tokiais būti, ar taip išeina savaime...

      2012-12-03

      Liko 18 dienų

      Taip jau sutapo, kad man skrydis iš Barselonos į Vilnių išpuola kaip tik gruodžio 12 d., t.y., tą dieną, kai prasideda kataklizmai ar bent elektros/magnetinio lauko trukdžiai, kurie, greičiausiai, turi įtakos ir lėktuvams. Norėtųsi, rodos, dar spėti sutikti kokią meilę, baigti pradėtus darbus ir paskanauti jų vaisių, bet jei jau taip lemta, tai nieko tokio, esu patenkinta savo nugyventu ketvrčiu amžiaus ir daug kam tokio galėčiau palinkėti (norėdama gero). Labiau bijočiau savo artimuosius regėti suirutėje, pažeidžiamus. Pati iš gyvenimo nesitraukčiau, nes garantuotai būčiau nubausta dar viena reinkarnacija, nors tas irgi neskamba labai baisiai, kadangi pirmų savo gyvenimo metų neatsimenu, lyg nebūčiau jų išgyvenusi sąmoningai..

      Day 73

      Verslo planas Albasetėje: patiekti kebabus, picas ir salotas iš to pačio pirktinio blyno.

      2012-12-01

      Day 72

      Kritinis dienos įvertinimas: kadangi pasaulio pabaigos akivaizdoje bus svarbus tik dvasinis lygis, tai nuo šiol galima valgyti vien saldumynus, bet kad leidžiu naktis versdama echoskopo instrukcijas vietoje meditacijos - tai jau ne kažką.

      2012-11-30

      Day 71

      Pradėjau prisipažinėti mokiniams, kad greitai išvykstu ir juos apleidžiu dviems mėnesiams. Kol kas žinią priima ramiai, bet liko mažiausiai naivūs ir kritiškiausi..

      2012-11-29

      Day 70

      Man jau patinka mano butas, nes praktiškai niekur kitur čia nebūna parketo, anei kilimo - vien tik šaltos plokštelės..Tiesiogiai nesusiję, ale vistiek padarė įtaką.

      2012-11-28

      Day 69

      Neliko nei mėnesio pasikelti savo dvasinį lygį prieš atsitinkant pasaulio pabaigai.

      Day 68

      Verta pavartyti skrajutes apie Lietuvą - nežinojau, kad Lietuvoje buvo leista balsuoti moterims anksčiau (1920m.) nei, pavyzdžiui, Prancuzijoje(1944m.).

      2012-11-24

      Day 65

      Vakar pribloškiau daug žmonių, bet labiausiai - Lietuvos konsulato darbuotoją-lietuvę, Albasetėje(!!!) surengusią parodą apie M. K. Čiurlionį. Dėkuj tėvelių genams, kurie padeda praslysti pro bet kokį lietuvių detektorių.

      Day 64

      Kad ir kaip populiarioji tautosaka ragintų nelaukti tobulų progų, bet jas susikurti, aš sąmoningai viena tokių nepasinaudoju, nes, jeigu ne viskas tobula - reiškia, kad nelemta. Durnas požiūris pasaulio pabaigos išvakarėse, bet tokie vat būna tie principai. (Dar yra  pusdienis manęs perkalbėjimui...)

      2012-11-22

      Day 63

      Ne visi supranta, kodėl norėjau pakeisti gyvenamą vietą t.y. Barseloną - atradimas, pažinimas pats savaime man teikia džiaugsmą, tačiau atradimo sąlyga - naujovės reiškia nuolatinį judėjimą, kurio, bent jau šiuolaikinė darbo rinka, tikrai neskatina. Pradedu nujausti, kad, išskyrus tuos žmones, kuriuos gerai pažįstu ir besąlygiškai myliu, yra tokių, kurie teikia džiaugsmą tik kaip pažinimo objektai..Taip, skamba ciniškai, bet savo rato žmonių atranką darome kasdien, net to ir nesuvokdami.

      2012-11-21

      2012-11-20

      Day 61

      Tik dabar supratau, koks populiarus yra sportas šitame miestely - pažįstu jaunuolių į sporto klubus einančių kasdien, profesionalių sportininkų, fizinio lavinimo mokytojų.. O kur muzikos mokytojai, mėgėjai, fanai ir profesionalai? Et.

      2012-11-19

      Day 60

      Baimių antropologija (iš gyvenimo): kolektyvinė baimė gali sukelti tiek paniką, tiek palengvėjimą.

      2012-11-18

      Day 59

      Kam skalbti džinsus, jei galima parduotuvėje juos iškeisti į naujus. Arba dar geriau - atsiimti pinigus ir nusipirkti naujoviškus! *Besimėgaujant vartotojų teisėmis*

      Day 58

      Būna žmonių, šalia kurių atsiskleidžiu savo gerąja puse. Būna ir tokių, kurie manyje išprovokuoja savybes, kuriomis nesididžiuoju, nors patys yra šilko kamuolėliai. Tingisi dirbti su savim, gal užteks labai panorėti ryžto per kitą mėnulio jaunatį?

      2012-11-15

      2012-11-14

      Day 55

      Prisipažinsiu, kad stusijose turiu ir neįdomių sau dalykų (pagrinde susijusių su istorija), bet bent jau neturime egzaminų - tik laisvos formos atsiskaitomuosius rašto darbus ir pretekstą gerti kapučino su baltu šokoladu iš aparato.

      2012-11-13

      Day 54

      Per pastaruosius du mėnesius nesigaminau nieko, kas užtruktų ilgiau, nei 5 minutes. Ir nežinau, kas mane motyvuotų daryti kitaip..

      2012-11-12

      Day 53

      Kai giriuosi šitam tinklarašty, tai turbūt visiem aišku, kad čia dėl pasitikėjimo savim kėlimo. Tai va, pasidžiaugsiu, kad iš permainų mano kambaryje ir salione buvo nusprestą, kad moku kambarius padaryti jaukius su minimaliais resursais. Karjeros nepadarysi, bet kas kelis mėnesius keitinėjant "ekonomišką" gyvenamą vietą į kitą visai praverčia.

      Day 52

      Buvo klausiančių (2), ką turiu omenyje praėjusiam įraše. Atsakymas būtų - išdrįsti daryti, sakyti ir išklausyti dalykus be gėdos jausmo.

      2012-11-10

      2012-11-09

      Day 50

      Mažam miestely atitinkamai mažiau ir intelektualų. Todėl ir tenka mano antropologijos dėstytojai ženotis su istorijos dėstytoju, o geografijos - su filosofijos..

      2012-11-08

      Day 49

      Kyla įtarimas, kad mane samdo, nes aš šiaip faina.

      Day 48

      Pusę paskaitos pragalvojau, ką ir kur norėčiau veikt baigus magistrą. Kol kas labiausiai patiktų akademinės veiklos ir Lietuvos derinys.

      Day 47

      Albasetėj nėra daug ko, tame tarpe ir dėvėtų drabužių parduotuvių. Taip pat brangesni vaisiai, pats pigiausias prekybcentris nukištas kažkur, kur jo dar neradau. Iki artimiausio pigaus oro uosto reikia ne tik važiuote važiuoti, bet net ir skriste skristi galima. Po viso šito ir išvada nebe tokia paradoksali atrodo - gyventi Barselonoje nebūtinai brangiau!!

      2012-11-04

      Day 45

      Iš pažiūros nekalti lietuviški žodžiai "universitetas", "fakultetas" ir "sekstetas" iki ašarų juokina Ispanijos jaunuolius, mat "tetas" išvertus į ispanų kalbą yra neformalus krūtinės užvadinimas.

      2012-11-03

      Day 44

      Čia turbūt bus dar vienas praktinis patarimas.

      Tarp mūsų šnekant, ispanai labai gėdijasi nerišlios savo anglų kalbos, kai tuo tarpu gramatiką daugiau mažiau žino. Iš to seka, kad galima užsidirbti iš tiesiog kalbėjimo, o kartais - tiesiog jų klausymosi (nes dar ir paprašo jų nepertraukti ir klaidų netaisyti). Tad leidžiu sau teigti, kad bent šiek tiek geriau anglų kalbą mokantis lietuvis gali nepražūti Ispanijoje net ir nepersistengdamas.

      2012-11-02

      Day 43

      Pranešu, kad dienos, kuriomis nereikia nustebti mane sutikus yra šios: gruodžio 12 - sausio 22. Visomis kitomis dienomis: pasitikrinti, ar nesapnuojate, paskambinti man, kreiptis į atitinkamas institucijas.

      2012-11-01

      Day 42

      Prisipažinsiu, kad nugyvenus ketvirtį amžiaus visvien nesuprantu, kaip vyksta tas antros pusės pasirinkimas. Nu nes kaip žinoti, nepažinus viso pasaulio žmonių, kad tas, kas šiuo metu po ranka ir yra tas tinkamiausias? O dar visokių simpatijos impulsų kitiems blokavimas ir savisauga, kad niekas kitas nesudomintų.. Atrodo, kad būti nuoširdžiam daug lengviau būnant be poros.

      2012-10-31

      Day 41

      Barselonoje buvau apsupta vyresnių, tad jaučiausi jauna, kaip niekad, nors ir būdama sena, kaip niekad anskčiau. Albasetėj yra kitaip. Bet aš nieko prieš, kad mane įkvėptų tokiom kvailystėm, kaip Helouvynas.

      Day 40

      Manęs galų gale paklausė, ar Albasetė iš tikrųjų yra  neįdomiausias Ispanijos miestas. Bijau, kad visgi šioje šalyje yra miestukų ir be kino (komercinio ir ne), baseinų, bibliotekų, skaitymo klubų, filosofų būrelių, couchsurfing susitikimų, meno festivalių, didžėjų a ka Fatboy Slim, garažuose grojančių grupių..

      2012-10-27

      Day 37

      Nemalonumai su mano butu nesibaigia: ne tik, kad elektros sąskaitos ateina didesnės, nei buvo žadėta, bet dar ir kambariokas palikinėja smarvės šleifą savo judėjimo trajektorijoje.

      Day 36

      Esu anglų kalbos mokytoja, kuri išprovokuoja savo mokinius filosofuoti net jiems to nežinant.

      Day 35

      Įtariu, kad šitas inklaraštis neatitinka lūkesčių, kuriuos galėjo sukelti pirmasis jo įrašas, tad pasidalinsiu tikrai naudingu patarimu: kai po trijų valandų miego paskaita atrodo nepakeliama, galima vaikyti miegus kojomis bandant atkartoti dėstytojo gestikuliaciją rankomis. O protą įdarbinti įsivaizduojant, kaip tai pastebėjęs turėtų jaustis ir elgtis dėstytojas...

      2012-10-24

      Day 34

      Iš tikrųjų tai juokinga turėt vaikiną, kuriam tiek metų, kad mama vis dar gali uždėt namų areštą.

      2012-10-23

      Day 33

      O kai žudikas jau sugautas, galima ir nesveikai mielose kavinėse apsilankyti, kuriose dingsta elektra ir visi dalinasi vienu žiebtuvėliu žvakėms užsidegti.

      Day 32

      Sekmadienis, kai aplink Albasetę bastosi nesugautas žudikas, yra daugiau nei pakankama priežastis sėdėti užsidarius šeštame aukšte su torto gabalu pietums-vakarienei.

      2012-10-20

      Day 30

      Valiausi dantis ir pagalvojau, kad tai vienas iš dalykų, kuris padeda jaustis kaip namie - savos pastos skonis, dantų šepetėlio kietumas/minkštumas, tavo individualūs rankos judesiai ir jų sukeliamas garsas..
      (Kažkaip perskaičiau ir išsigandau - ką pasakytų Froidas...)

      2012-10-19

      Day 29

      Gera ne tik gulėti ant žolytės šiltą spalio naktį, bet ir galėti tai daryti.

      Day 28

      Man atrodo, kad Barselona bus iškreipusi mano įsivaizdavimą apie ispanus - jie irgi būna romantiški ir sveikų vertybių..

      2012-10-17

      Day 27

      Įdomu, kad studentai, neužsirašinėjantys dėstytojui diktuojant knygų pavadinimus, vistiek sėdi galvas nuleidę į sasiuvinį, o ne žiūri dėstytojui į akis, pavyzdžiui, lyg jaustųsi kalti, kad tų knygų neketina skaityti.

      2012-10-15

      Day 25

      Nežinau, ar laukt gero, ar negero, jei su tuo pačiu žmogumi susitinku šešiskart per keturias (pažinties) dienas. Tyčia.

      Day 24

      Kepta duona su sūriu, kaip ir tinginys - garantuota sėkmė "tarptautinėse" vakarienėse.

      2012-10-12

      Day 22

      Mama sakė, kad kiauri dantys linkę skaudėt naktį, tai kad netrukdytų miegot, atsiguliau tik 7tą ryto. Ne ne, tiesiog netyčia* sutikom linksmuosius antrakursius, kurie, pasirodo, dar ir bliuzo mėgėjai, bei grojėjai..

      *tas tyčiškumas tampa labai reliatyvus, kai gyveni mažam miestely su viena gatve barų/diskotekų

      2012-10-08

      Day 18

      Vis dėlto lieku bute, kuris iš pradžių taip nepatiko. Nors kainą nuleido tik 20čia eurų, bet supratau, kad toks jaukumas retai pasitaiko studentams nuomojamuose namuose (pagrinde dėl šviesos ir parketo), o su kokia šeimininke gyventi po Au-pair patirties irgi nenorėčiau. Be to, turiu malonius kambariokus, kurių hobi - tvarkytis, ir kurie sutiko svetainėje bei virtuvėje neberūkyti. Taipogi čia galiu neslėpti, jog daugiau nei keturių mėnesių (ir dar su pertraukomis..) šiais mokslo metais turbūt čia nepraleisiu, kambarį griozdinusią spintą pakeitė minimalistinė kabykla, blogas kvapas iš rozetės bus užkirstas silikonu. Galų gale, sutaupysiu laiko ir pinigų (mobiliųjų tarifai - gana aukšti) ieškant kito būsto..Vo tep.

      2012-10-07

      Day 17

      Jei ne kolegė iš Lietuvos, mano butiokai ant virtuvės durų turbūt galėtų pakabinti jos darbo valandas, nes ispanai yra linkę laikytis pusryčių-pietų-vakarienės tam tikru konkrečiu laiku rutinos. Net jei nėra alkani arba išalksta ne pagal grafiką! Taip kad nenustebkite, jei paklausus svečio iš Ispanijos "ar nori valgyti?" jis pirmiausia ieškos laikrodžio ciferblato..

      2012-10-06

      Day 16

      Gyvenime jau gavau labai daug ir stengiuosi daugiau nebeprašyti/nesitikėti, bet gyvos muzikos mano esybė Albacetėj vis dar pasiilgsta, kaip savo dalies.

      2012-10-05

      Day 15

      Kultūriniai skirtumai, kurie kelia šypseną: kaimynai lifte spėja manęs išklausinėt iš kur esu ir ką čia veikiu (nors nemanau, kad man ant kaktos užrašyta, kad ne ispanė - gal dėl apsirengimo..), papasakoja ką ir kodėl veikia patys, kaip sekasi. Na, jie turbūt pripratę bendrauti draugiškai vieni su kitais, kitaip nebūtų pakabinę raštelio: "Jei kas nors lifte radote 10 eurų, tai galite grąžinti į 4c butą". :D

      2012-10-04

      Day 14

      Dar tik antra mokslų diena, o visos kuprinės jau suplyšo nuo kompiuterio ir knygų svorio. Matyt reikėtų bent nevogti knygų iš bibliotekos per išsiblaškymą..

      2012-10-03

      Day 13

      Tokia keista mintis aplankė: laikui bėgant atrodys, kad vis dažniau sutinku pažįstamus Albacetės gatvėse, tačiau tai bus dėl to, kad tų pažįstamų tiesiog daugiau rasis. Žodis "rasis" nėra labai teisingas ta prasme, kad tie žmonės čia yra jau dabar, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, mes prasilenkiame, susižiūrime ir abejingai vienas pro kitą praeiname, nors netolimoje ateityje viens kitą pamatę apsidžiaugsim, nusišypsosim, sustosim bent paplepėt. Tai va toks tas keistas jausmas vaikščiojant tarp draugų, su kuriais tiesiog kol kas draugystės nepropaguojam, nes tam pradėti laukiame specialių ritualų, situacijų, atsitiktinumų, kurie ištrintų nepažįstamųjų ribą tarp mūsų...

      2012-10-02

      Day 12

      Albacetė primena Venlo ne tik savo miesteliškumu, bet ir tokiais bajeriais, kaip parduotuvėje dovanų gaunami vaisiai. O ir ne tik parduotuvėje - kartą citrinų pritrūkome nakties metu, tad dovanų gavome.. bare.

      2012-10-01

      2012-09-30

      Day 10

      Įkyriai užsieniečiams lietuvių kalbos nekalu, bet visgi įdomu, kokius įvairius dalykus jie gali įsiminti. O dar įdomiau, kokia bus reakcija kitų lietuvių, kai savo šitas žinias jie jiems pademonstruos, o jei dar kaip nors išradingai...Va, pavyzdžiui, Venecijoj buvęs host'as sukonstravo "pasimylim su kojinėm", o vakar bežaidžiant DiXit (!!!) draugus išmokėm tokių naudingų žodžių kaip "katafalkas", "pasaka" ir "dosnumas", kurie labai įdomiai susišaukia su ispanų kalba - "pasa aka" - praeik čia, "dos, no mas" - du, ne daugiau..

      2012-09-29

      Day 9

      Keičiant gyvenamą šalį visados iškyla klausimas - o kaip bus su su stogu virš galvos? Gerai, kai yra koks delegatas, kuris tuo gali pasirūpinti vietoje, o jeigu ne? Studentams universitetai dažnai yra paruošę kokį bendrabutį, bet iš savo olandiškos ir ispaniškos patirties jau galiu pasakyti, kad bendrabučiai gali būti brangesnė išeitis, nei kambario, ar net dviejų, nuoma arti miesto centro. Kaip ieškoti alternatyvaus ar nestudentiško būsto pačiam? Galima trumpam apsistoti kokiam hostely ar per interneto svetingumo klubus kaip hospitalityclub arba couchsurfing ir lakstyti tas kelias dienas su skelbimų laikraščiu rankose. Bet asmeniškai man toks lakstymas nepažįstamam mieste, o gal dar ir be tos šalies kalbos žinių atrodo dar daugiau streso varantis, nei loterija-nuoma pagal nuotraukas internetu ir net užstato pervedimas nežinia kam. Ir nors šįkart atvažiavus išsinuomotam kambary pasitiko pro rozetę iš kaimynų ateinantis dusinantys kvapai, bet savo sprendimo būtent taip spręsti būsto klausimą vistiek nesigailiu. Juolab, kad niekas nespėjo priremt prie sienos su nuomos sutarties pasirašymu ir tikiuosi taikiu susitarimų išsikraustyti kur nors geriau ir pigiau. O kaip bus iš tikrųjų - pranešiu.

      2012-09-28

      Day 8

      Dabar jau suprantu, kodėl mane čia priėmė studijuoti - iš 30 vietų šitam magistre užsipildė... 11.

      2012-09-27

      Day 7

      Ta saldi diena, kai viduržemio jūros regione atrandi rusiško maisto krautuvėlę, su Kalnapilio alumi dažniausiai, kad ir nemėgstu.

      2012-09-26

      Day 6

      Albacetė išlaikė bandomąjį laikotarpį (nors, jei ne šeštadienio naktis, tai nežinau, kaip čia būt buvę..), tad pinigus už mokslą pervedžiau. Tiesa, ketvirtadalį visos sumos, bet vistiek - KELIO ATGAL NĖRA! whaahaha..

      2012-09-25

      Day 5

      Nuotraukų vis dar nėra. Tiesa, vakar vaikščiojau po Albacetę, bet dėl to, kad duris užtrenkiau be raktų (tiksliau, nugriebiau lietuviškus..), tai ir fotiko nebuvau pasiėmus.

      2012-09-24

      Day 4

      Šiaip tai byški feilas gavosi su tom ištęstinėm studijom, nes, pasirodo, čia studijuojama kaip medicinoj - atkalamas vienas dalykas, o po to imamasi kito. Tai reiškia, kad studijuosiu tuo pačiu krūviu kaip ir mano kolegos, tiesiog pusę studijų laiko atostogausiu. Tai ne visai dera su mano vizija - dirbti ir turėti po vieną paskaitą per dieną vietoje dviejų, pavyzdžiui. Na, bet ta proga skelbiu savo laisvo nuo studijų laiko tvarkaraštį, idant kas nors norėtų pasiplanuoti vizitą pas mane arba pasikviesti mane vizito, į šeimos šventę, vestuvę, jubiliejų, kelionę aplink pasaulį...

      • Spalio 18 - 22d. (keturios dienos)
      • Lapkričio 23d. - Sausio 29d.(du mėnesiai)
      • Vasario 15d. - Kovo 4d. (3 savaičikės)

      Trumpesnių, nei 4 dienų išeiginių nerašiau, nors penktadieniai visada laisvi. Manieji mokslo metai pasibaigia jau kovo 14d......

      2012-09-23

      Day 3

      Milda - ir Albacetėj Milda, tad turbūt niekeno nenustebins šeštadienio vakaro statistika: aš ir 9 antrakursiai, 3 barai ir 2 rokovos diskotekos iki 6 ryto.

      2012-09-14

      Day 2

      Šių metų meniu:
      • Teoría, metodología y recursos para la investigación en humanidades
      • Teoría, metodología y recursos para la investigación en historia
      • Historia social y bases culturales y económicas
      • Cultura escrita: texto e imagen
      • Política, ideologías y sistema de poder
      • Territorios en transformación

      Day 1

      Visų pirma - kodėl "neįdomiausiam"? Nes draugė Vaida tai rado juodu ant balto parašytą viename turistiniame gide. Tatai yra stiprus pareiškimas, ir kad jau Albacetės universitetas man pasiūlė geriausias studijų sąlygas*, net ne pasitaikė, o teko proga tai patikrinti savo kailiu.

      *(60 magistro kreditų per du metus už 1500 eurų iš viso, į stipendiją Ispanijoje galima pretenduoti tik jei esi užsidirbęs 5000 eurų per praėjusius metus šioje šalyje)

      Bet šitame tinklarašty greičiausiai bus visko. Gal net ir labai vertingų patarimų į Albacetę niekad kojos neįkelsiantiems. (Tarp kitko - visi jau dabar laukiami!) Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Milano (Bergamo) oro uoste niekas nesveria rankinio bagažo, nepaisant oro linijų pavadinimo? Informacija tiesiai iš lagaminus sverenčios darbuotojos lūpų. Greičiausiai nežinojot, nes visada tiksliai žinote, kiek leidžiamo svorio lagamine užsisakėte ir netenka sukti galvos, kur pradanginti kruopščiai pakuotą penkių kilogramų viršsvorį. Na, bet Lietuva juk šaltas kraštas, tad niekeno nestebina lietuvaitės su vilnonėm kojinėm, pora suknelių, šalikų.. O tiems, kurie visgi nepasididžiuotų atvykt į the middle of nowhere, galiu papasakot, kad nusipirkus bilietėlį į tarpmiestinį autobusą, duodamas kuponas pasivaišinti užkandžiu ir gėrimu stoties kavinėje, ausinės "Toy Story III" žiūrėti bei šalto vandens buteliukas autobuse. Juk vien dėl to verta atvažiuoti, negi ne?