2013-12-29
2013-12-28
2013-12-27
2013-12-26
194
Provokuoja tas, kuris provokuoja paskutinis. Pagyvenusioms giminėms nusiuntus mane įvertinti kičinio erotinio paveikslo atsakau, kad man labiau patiktų, jei jame būtų pavaizduotos dvi moterys.
2013-12-25
196
Sakiau, dozę reikia sumažint, bet nuskausminamieji suparalyžavo iki pat akies. Na, bet šįkart neturėjau bučinių, kurių nejust.
198 dienos iki gynimo
O sentimentalumo kai kuriems per prievartą neįkiši. Perskaitys mintis ir užčiaups.
0
Nuo ryto iki paryčių: susitikimai, skanėstai, lauktuvės, linkėjimai, sentimentai, planai ir svajonės, lepinimas, muzika, šypsena lietuje, šokiai ir apkabinimai. Visa, ką Barselona gali pasiūlyti geriausio.
2013-12-17
2013-12-16
4
Na ką, į Albasetę sugrįšiu jau tik kitą, galbūt - baigiamąjį, sezoną. Jis skyrėsi nuo praeito. Net neįžengiau į daugelį vietų, kurios anksčiau buvo mėgstamos: picerija, su gardžiausiomis (ir pigiausiomis) picomis. Turbūt dėl to, kad tomis ypatingomis valgymo ne namie progomis noriu tokių saldžių dalykų, kaip keptas sūris su uogiene ar salotos su ožkos sūriu ispaniškos virtuvės valgymo įstaigoje. Į hipsterišką "Velouria" kreminio likerio užsukt neliko prasmės, mat pankelių baruose jis dvigubai ar net trigubai pigesnis (priklausomai nuo to, kas tuo metu už baro..), o ir muzika, ir kompanija, ir visa kita nepalyginamai geriau. Kaljano rūkyti ir guminukų žiaumoti į arbatinę irgi nenuėjau. Nors kasdien FB regiu įvairias akcijas, bet, matyt, neatsirado norinčių taip nesveikai leisti laiką tokioje intymioje erdvėje. "Ley secoj" jau seniausiai nebeparinkinėja muzikos mano mėgstamiausi didžėjai, dar daugiau - vienas jų susilaukė vaiko, kitas - darbo pasiūlymo užsienyje. Jogurtiniams ledams turbūt tiesiog per šalta.. Na, bet charakteringose arbatinėse "Epoca" ir "Embrujo de Granada" vis dar kartais apsilankau, respondentų magistriniui paieškos buvo nuvedę ir į "Plantaciones", bet antri namai, tai tik "Villa Kunterbunt", dokumentika ir karštas šokoladas su sausainiais - "Raices", pirmųjų pasimatymų prisiminimai - iš "Post Mortem"..
2013-12-15
5
Šįkart nereikėjo pasiskambinti, kad įleistų į barą, ir visa šeimyna buvo namie. Tie, kurie savo santykių į rėmus netalpina, kurie trykšta dainomis, žino, ko nori ar nelabai, ironijos meistrai, individualistai, grupės sielos ir širdys, draugai visiems atvejams, išsišokėliai ir publika. Žinau, kad apie juos dar kalbėsiu..
2013-12-14
6
Keista, kaip iš naujo galima pamėgt magistrinį. Gal ir savo grotuvėlį dar kada pamėgsiu, svarbią akimirką neįrašiusį informacijos. Kaip bebūtų, gerai, kad viskas, kas turėjo įvykti, įvyko būtent šiuo metu. Smagu ir vėl sugrįžti į Lietuvą psichologinei krizei jau praėjus.
2013-12-13
7
Praeitą kartą tiek verkus magistrinio vadovių kabinete, net nedrąsu buvo šypsotis. Tiesa, net nusijuokiau, kai paaiškėjo, kad interviu turi būti daromas akis į akį, tad pretekstą sekančiai kelionei į Milaną jau turiu. Tiesa, labiau norėtųsi vėl į kokias vestuves Ferraroj, bet abu draugai iš šio regiono vesti dar niekaip nenori, o pačiai ten susituokti būtų per daug spontaniška.
2013-12-12
8
Su mažaisiais piešėme užsimerkę. Kai atsimerkiau, tai pasijutau nejaukiai, nes sąmoninga aš taip gražiai piešti nemoku. Didesnių grupėje, anei kur kitur nesu mačiusi tokio laimingo žmogaus, gavusio vieną lietuvišką centą.
2013-12-11
9
Kai pražiopsai geriausiai apmokamą pamoką, dėkoji likimui už visa tai, nuo ko apsaugojo pakeliui į ar iš jos.
2013-12-10
10
Ne, aš ne dėl to kemšu šokoladus, nes pasąmoningai noriu visus atstumt, kad neįskaudintų. Aš ruošiuosi Lietuvos šalčiams..
2013-12-09
11
Ar sveikam žmogui įmanoma 30 metų slapstytis spintoj? Čia tam, kai kyla abejonės, ar parašysiu magistrinį.
2013-12-08
2013-12-07
13
Esu laiminga, kad turiu galimybę bendrauti su labai skirtingais žmonėmis. Vieną dieną galbūt su tais, kuriems menas "nelabai", kitą - su menų doktorantais. (Kita vertus, net ir labai skirtingus žmones dažnai vienija bliuzas.) Tai nebūtų įmanoma be tokių socializacijos erdvių kaip barai. Kaip atrodo mano vakaro sąskaita? Trys puodeliai arbatos ir dvi stiklinaitės kreminio likerio, kurio man įpila už simbolišką vieno euro kainą. Be stalo futbolo treniruojamės ir lietuvių kalbos tarime, besiklausydami absurdiškiausių lietuviškų dainų. Ir taip, mama, vyrai (aš vadinčiau - draugai) tikrai pastebėjo raudonus nagus, bet tik pasiaiškinom, kad jie ne visi raudoni, nes senasis nagų lakas dar ne nuo visų nusilupo. Ar tai irgi kažkas iššaukiančio?
2013-12-06
14
Po didžiu nusivylimu darbo vadovėmis ir panika dėl magistrinio, į universiteto pusę net pažiūrėt nesinori. Net jei tai būtų biblioteka, į kurią nešu kilogramą ryžių, nes vėluoju atiduoti knygą. Kai manęs klausia, ar man patinka Albasetė, atsakau, kad pirmus šešis mėnesius buvo blogiau, kad man vis dar trūksta bliuzo, ir net suradus mielus žmones ir vietas, man jau norisi kraustytis kitur. Kai manęs klausia, ar ispanai yra draugiški, atsakau, kad man sunku priimti mandagumo frazes, kurios visai nenori pasakyti, kad rytoj tikrai pasimatysim, susiskambinsim, ir kad mano geriausi draugai net Ispanijoje yra italai. Gal ir negražu jau antrame bare atsisveikinti su jubilijate ir patraukti savais keliais, bet dovanotą pyragą būtų buvę smagu paskanaut visiems kartu. Nors žaliavalgiškas man dovanotas pyragas šaldytuve taipogi negailestingai tirpsta. Kita vertus, manau, kad mane šaukė ne tik pigus kreminis likeris, bet ir likimas, alkoholis magistrinio problemų neišsprendžia, bet to paties universiteto doktorantai, kurie padėti nori - gali. Nežinojau, nei ką atsakyti, tik apkabinau. O tada mane pašvilpė, sakykim, vėlgi likimas, ir širdies reikalų taškai galutinai susidėliojo ant I.
15
Italijoje buvo vaikščiota daug, nes ne visuomet buvo galimybė užsukti į/pasikviesti į svečius, o dar ir šiokia tokia gide draugui pabūti teko. Ant suoliuko jis prisėdo tik kartą, bet ir tuomet nusistebėjau, ko čia sustojom, kai oras visai ne vasariškas. Bet dabar jau ir mane užgriuvo nuovargis už visas išvaikščiotas dienas kartu sudėjus. Turbūt ne vien dėl priklausomybės taip ant šokolado traukė.
2013-12-04
16
Pusryčiams kakava ir bandelė su šokoladu, pavakariams šokoladiniai dribsniai energijai, karštas šokoladas su draugais, šokoladinio pyrago gabalas iš mokinės, šokoladinis žaliavalgiškas tortas gimtadienio proga...
19
Gražu pažiūrėt į prabangias ir kreizovas vitrinas, bet dar niekad už du puodelius arbatos nemokėjau 40lt.
20
Kažkodėl italai penktadienio vakarais po kapines nevaikšto. Įdomus jausmas girdėti tik savo žingsnių aidą ir švilpavimą tolumoje.
21
Antras kartas Milane, kai pažįstamas iš Albasetės gyvena apylinkėse. Praeitą kartą nepavyko susimatyti, tiksliau, nepasimatėme, nes įsėdau ne į tą traukinį mašinoje palikusi drabužį, o bandyti pakartoti kelionę sekančią dieną, jei nuoširdžiai, nebenorėjau. Šįkart viskas lengviau - pasirodo, apsistojom pėsčiomis įveikiamu atstumu. Bet, išlipusi iš vonios, pamačiau savo drabužius, paliktus kriauklėje, skęstančius iš skalbimo mašinos atitekėjusiame vandenyje..Švystelejau juos žemėn, t.y., pridariau dar daugiau betvarkes. Baltas megztinis buvo nebe baltas, gręžti drabužius buvo sunku dėl nuo vakarykščio koncerto skaudančių rankų..Sumaniau bent kažką padžiovinti plaukų džiovintuvu, kurį pirmąkart pasiėmiau į kokią nors kelionę..bet gi rozetė vis dar užimta veikiančia skalbimo mašina, mano miniatiuriniame kambariuke rozetės rasti neįmanoma, o kitas vonios kambarys užimtas.. P.S. Visgi, per ašaras, bet susitikome..
22
26 nėra labai gražus skaičius, kai tai ne drabužių dydis, gruodžio diena, ar pakvietimai draugauti feisbuke. Bet aš šiuos metus skelbiu rokenrolinimo šiame gyvenime dešimtmečiu. Ką per juos išmokau praktiško? Nekišti liežuvio pogo sukury.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)