Antras kartas Milane, kai pažįstamas iš Albasetės gyvena apylinkėse. Praeitą kartą nepavyko susimatyti, tiksliau, nepasimatėme, nes įsėdau ne į tą traukinį mašinoje palikusi drabužį, o bandyti pakartoti kelionę sekančią dieną, jei nuoširdžiai, nebenorėjau. Šįkart viskas lengviau - pasirodo, apsistojom pėsčiomis įveikiamu atstumu. Bet, išlipusi iš vonios, pamačiau savo drabužius, paliktus kriauklėje, skęstančius iš skalbimo mašinos atitekėjusiame vandenyje..Švystelejau juos žemėn, t.y., pridariau dar daugiau betvarkes. Baltas megztinis buvo nebe baltas, gręžti drabužius buvo sunku dėl nuo vakarykščio koncerto skaudančių rankų..Sumaniau bent kažką padžiovinti plaukų džiovintuvu, kurį pirmąkart pasiėmiau į kokią nors kelionę..bet gi rozetė vis dar užimta veikiančia skalbimo mašina, mano miniatiuriniame kambariuke rozetės rasti neįmanoma, o kitas vonios kambarys užimtas.. P.S. Visgi, per ašaras, bet susitikome..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą