14

Po didžiu nusivylimu darbo vadovėmis ir panika dėl magistrinio, į universiteto pusę net pažiūrėt nesinori. Net jei tai būtų biblioteka, į kurią nešu kilogramą ryžių, nes vėluoju atiduoti knygą. Kai manęs klausia, ar man patinka Albasetė, atsakau, kad pirmus šešis mėnesius buvo blogiau, kad man vis dar trūksta bliuzo, ir net suradus mielus žmones ir vietas, man jau norisi kraustytis kitur. Kai manęs klausia, ar ispanai yra draugiški, atsakau, kad man sunku priimti mandagumo frazes, kurios visai nenori pasakyti, kad rytoj tikrai pasimatysim, susiskambinsim, ir kad mano geriausi draugai net Ispanijoje yra italai. Gal ir negražu jau antrame bare atsisveikinti su jubilijate ir patraukti savais keliais, bet dovanotą pyragą būtų buvę smagu paskanaut visiems kartu. Nors žaliavalgiškas  man dovanotas pyragas šaldytuve taipogi negailestingai tirpsta. Kita vertus, manau, kad mane šaukė ne tik pigus kreminis likeris, bet ir likimas, alkoholis magistrinio problemų neišsprendžia, bet to paties universiteto doktorantai, kurie padėti nori - gali. Nežinojau, nei ką atsakyti, tik apkabinau. O tada mane pašvilpė, sakykim, vėlgi likimas, ir širdies reikalų taškai galutinai susidėliojo ant I.