Day 71

Pradėjau prisipažinėti mokiniams, kad greitai išvykstu ir juos apleidžiu dviems mėnesiams. Kol kas žinią priima ramiai, bet liko mažiausiai naivūs ir kritiškiausi..

Day 70

Man jau patinka mano butas, nes praktiškai niekur kitur čia nebūna parketo, anei kilimo - vien tik šaltos plokštelės..Tiesiogiai nesusiję, ale vistiek padarė įtaką.

Day 69

Neliko nei mėnesio pasikelti savo dvasinį lygį prieš atsitinkant pasaulio pabaigai.

Day 68

Verta pavartyti skrajutes apie Lietuvą - nežinojau, kad Lietuvoje buvo leista balsuoti moterims anksčiau (1920m.) nei, pavyzdžiui, Prancuzijoje(1944m.).

Day 67

Tos gražios akimirkos ir jų mentalinis fotografavimas.

Day 66

Aš priimu iššūkį susirasti tokį gyvenimą, nuo kurio kaifuočiau, kad ir Albasetėj. Bet jau 2013 metais...

Day 65

Vakar pribloškiau daug žmonių, bet labiausiai - Lietuvos konsulato darbuotoją-lietuvę, Albasetėje(!!!) surengusią parodą apie M. K. Čiurlionį. Dėkuj tėvelių genams, kurie padeda praslysti pro bet kokį lietuvių detektorių.

Day 64

Kad ir kaip populiarioji tautosaka ragintų nelaukti tobulų progų, bet jas susikurti, aš sąmoningai viena tokių nepasinaudoju, nes, jeigu ne viskas tobula - reiškia, kad nelemta. Durnas požiūris pasaulio pabaigos išvakarėse, bet tokie vat būna tie principai. (Dar yra  pusdienis manęs perkalbėjimui...)

Day 63

Ne visi supranta, kodėl norėjau pakeisti gyvenamą vietą t.y. Barseloną - atradimas, pažinimas pats savaime man teikia džiaugsmą, tačiau atradimo sąlyga - naujovės reiškia nuolatinį judėjimą, kurio, bent jau šiuolaikinė darbo rinka, tikrai neskatina. Pradedu nujausti, kad, išskyrus tuos žmones, kuriuos gerai pažįstu ir besąlygiškai myliu, yra tokių, kurie teikia džiaugsmą tik kaip pažinimo objektai..Taip, skamba ciniškai, bet savo rato žmonių atranką darome kasdien, net to ir nesuvokdami.

Day 62

Jeigu priklausomybė trukdo gyventi (dabartinėje geografinėje teritorijoje), ją reikia gydyti?

Day 61

Tik dabar supratau, koks populiarus yra sportas šitame miestely - pažįstu jaunuolių į sporto klubus einančių kasdien, profesionalių sportininkų, fizinio lavinimo mokytojų.. O kur muzikos mokytojai, mėgėjai, fanai ir profesionalai? Et.

Day 60

Baimių antropologija (iš gyvenimo): kolektyvinė baimė gali sukelti tiek paniką, tiek palengvėjimą.

Day 59

Kam skalbti džinsus, jei galima parduotuvėje juos iškeisti į naujus. Arba dar geriau - atsiimti pinigus ir nusipirkti naujoviškus! *Besimėgaujant vartotojų teisėmis*

Day 58

Būna žmonių, šalia kurių atsiskleidžiu savo gerąja puse. Būna ir tokių, kurie manyje išprovokuoja savybes, kuriomis nesididžiuoju, nors patys yra šilko kamuolėliai. Tingisi dirbti su savim, gal užteks labai panorėti ryžto per kitą mėnulio jaunatį?

Day 57

Barselona atsibodo per du metus, Albasetė - per du mėnesius.

Day 56

Pradeda atrodyt, kad prasmingiausias laiko Albasetėj leidimas - tai magistrinio rašymas..

Day 55

Prisipažinsiu, kad stusijose turiu ir neįdomių sau dalykų (pagrinde susijusių su istorija), bet bent jau neturime egzaminų - tik laisvos formos atsiskaitomuosius rašto darbus ir pretekstą gerti kapučino su baltu šokoladu iš aparato.

Day 54

Per pastaruosius du mėnesius nesigaminau nieko, kas užtruktų ilgiau, nei 5 minutes. Ir nežinau, kas mane motyvuotų daryti kitaip..

Day 53

Kai giriuosi šitam tinklarašty, tai turbūt visiem aišku, kad čia dėl pasitikėjimo savim kėlimo. Tai va, pasidžiaugsiu, kad iš permainų mano kambaryje ir salione buvo nusprestą, kad moku kambarius padaryti jaukius su minimaliais resursais. Karjeros nepadarysi, bet kas kelis mėnesius keitinėjant "ekonomišką" gyvenamą vietą į kitą visai praverčia.

Day 52

Buvo klausiančių (2), ką turiu omenyje praėjusiam įraše. Atsakymas būtų - išdrįsti daryti, sakyti ir išklausyti dalykus be gėdos jausmo.

Day 51

Kas kaip moka, tas taip ieško aštrių emocijų ir mažam mieste. Imagination is the limit.

Day 50

Mažam miestely atitinkamai mažiau ir intelektualų. Todėl ir tenka mano antropologijos dėstytojai ženotis su istorijos dėstytoju, o geografijos - su filosofijos..

Day 49

Kyla įtarimas, kad mane samdo, nes aš šiaip faina.

Day 48

Pusę paskaitos pragalvojau, ką ir kur norėčiau veikt baigus magistrą. Kol kas labiausiai patiktų akademinės veiklos ir Lietuvos derinys.

Day 47

Albasetėj nėra daug ko, tame tarpe ir dėvėtų drabužių parduotuvių. Taip pat brangesni vaisiai, pats pigiausias prekybcentris nukištas kažkur, kur jo dar neradau. Iki artimiausio pigaus oro uosto reikia ne tik važiuote važiuoti, bet net ir skriste skristi galima. Po viso šito ir išvada nebe tokia paradoksali atrodo - gyventi Barselonoje nebūtinai brangiau!!

Day 46

Paradoksas: esu neambicinga, bet noriu nepasiekiamo.

Day 45

Iš pažiūros nekalti lietuviški žodžiai "universitetas", "fakultetas" ir "sekstetas" iki ašarų juokina Ispanijos jaunuolius, mat "tetas" išvertus į ispanų kalbą yra neformalus krūtinės užvadinimas.

Day 44

Čia turbūt bus dar vienas praktinis patarimas.

Tarp mūsų šnekant, ispanai labai gėdijasi nerišlios savo anglų kalbos, kai tuo tarpu gramatiką daugiau mažiau žino. Iš to seka, kad galima užsidirbti iš tiesiog kalbėjimo, o kartais - tiesiog jų klausymosi (nes dar ir paprašo jų nepertraukti ir klaidų netaisyti). Tad leidžiu sau teigti, kad bent šiek tiek geriau anglų kalbą mokantis lietuvis gali nepražūti Ispanijoje net ir nepersistengdamas.

Day 43

Pranešu, kad dienos, kuriomis nereikia nustebti mane sutikus yra šios: gruodžio 12 - sausio 22. Visomis kitomis dienomis: pasitikrinti, ar nesapnuojate, paskambinti man, kreiptis į atitinkamas institucijas.

Day 42

Prisipažinsiu, kad nugyvenus ketvirtį amžiaus visvien nesuprantu, kaip vyksta tas antros pusės pasirinkimas. Nu nes kaip žinoti, nepažinus viso pasaulio žmonių, kad tas, kas šiuo metu po ranka ir yra tas tinkamiausias? O dar visokių simpatijos impulsų kitiems blokavimas ir savisauga, kad niekas kitas nesudomintų.. Atrodo, kad būti nuoširdžiam daug lengviau būnant be poros.