6

Na, taip, esu laiminga, kad galėjau baigt gimnaziją. Kažkaip net nebuvo svarstoma jokia kita alternatyva. Baigiau lietuvišką universitetą. Net drįsau specialiai gerai mokytis, kad tik nesumokėti valstybei nei cento, o dar ir iš pačios valstybės gauti pinigėlių. Sąžinė buvo rami, netgi jaučiau palaikymą. Bet va, savo algelę už pusę etato išleidžiu Ispanijoje, o ne su savo abstrakčiu išsilavinimu dirbu padavėja Lietuvoje. O kas, jei ne aš, jus aptarnaus Čiliake? Ar už tai susidegino Pilėnai, Kalanta? Broliai partizanai žuvo miškuose? Na, neinformavo manęs niekas apie tokius įsipareigojimus gimstant būtent šitoje šalyje. Netgi nežinojau, kad rasiu žmones, į jas susiskirsčiusius. Meilė, kaip vertybė, man daug suprantamesnė ir artimesnė, bet, pasirodo, folklorui "širdžiai neįsakysi" galioja išimtis ir mylėjimui reikia išsirinkti žmogų tik iš tos pačios šalies. Ir tik tam tikros lyties, nes, jei traukia kita, tai nepagausinsi tos šalies populiacijos, o tai yra nedorybė ir yra vienas iš tų dalykų, kurių gamtoje nebūna. Šiaip jau daugybės dalykų gamtoje nebūna, bet skaitosi tik tie, kurių pritaikymas didina populiaciją, nes..kas gi bus, jei šalis išnyks? Gi mirę mes nagus nusigraušim, kad tam neužkirtom kelio..