54

Šeštadienis - ne ką geresnė diena už penktadienį: eini iš baro į barą su tokiais pat artimų sielų neradusiais, kol išsenka katrybė kentėti nepatinkančią muziką. Vieni išsilaiko ilgiau, aš iš arčiausiai prie namų esančio baro pasiplaunu be geresnių pasiteisinimų. Labiausiai pralinksminęs vakaro dalykas buvo net ne Baileys, o kaip man jį sekėsi užsisakinėti. Priešistorė: tame bare kaskart paklausus, kiek Baileys kainuoja, pasako 4 ar 5 eurai, bet kadangi turėjau laimės kartą jo užsisakyti už 3 (į pavaišinimo atvejus gal labai nesikoncentruosim), tai visada pasiūlau taikyti senąjį tarifą. Taigi, eilinį kartą "pasimetęs" barmenas abejoja dėl Baileys kainos, kadangi, žinote, "niekas anksčiau Baileys jo neprašė" kuomet kitas, su geresne vaizdine atmintimi jam nurodo teisingą stiklinės dydį ir kainą. Aš kadangi esu šmaikštuolė-linksmuolė, tai kitą stiklinaitę užsisakinėjau išvertus maždaug taip: "na, tai dabar jau gebi man Baileys įpilti?" jis - "ar gebu įpilti???" ir kad šliūūūkštels pro šalį! WHAAAAHAHAhahahahah